- sutirštėjimas
- sutirštė́jimas sm. (1) 1. DŽ1 → sutirštėti 1: Kisielius išvirtas ir ing bliūdą sukrėstas del ataušinimo ir sutirštėjimo DS279(Šmk). 2. DŽ → sutirštėti 4: Tai buvo pats sutirštėjimas oro prieš audrą Vaižg. | susitvenkusi medžiaga: Pasitaiko ir daug tirštesnių debesų arba atskirų sutirštėjimų jų viduje rš. \ tirštėjimas; patirštėjimas; sutirštėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.